Hockenheimo trasos vadovai veda derybas su „Formule 1“ dėl galimybės vėl surengti čempionato lenktynes. Tačiau kol kas toks projektas išlieka „daugiausia teorinis“.
Duodami interviu portalui „Formel1.de“, daugiau apie dabartinę situaciją papasakojo Hockenheimringo vykdomieji direktoriai Joernas Teske ir Jochenas Nerpelis.
Hockenheimringas pirmą kartą Vokietijos „Grand Prix“ lenktynes surengė 1970 metais, o nuo 1977 iki 2006 metų buvo nuolatinė F-1 tvarkaraščio dalis. Vėliau, iki 2018 metų, lenktynės čia vyko kas dvejus metus, iš pradžių pakaitomis su Niurburgringu. Paskutinis etapas buvo surengtas 2019 metais, finansiškai prisidėjus „Mercedes“, tačiau dėl sudėtingos finansinės situacijos tolesnis lenktynių organizavimas tapo neįmanomas.
Šiuo metu F-1 tvarkaraštį sudaro 24 etapai, o į vietą jame pretenduoja ne viena potenciali kandidatė. Nepaisant didelės konkurencijos, Hockenheimo trasos vadovai vis dar norėtų, kad „Formulės 1“ lenktynės taptų svarbiausiu jų renginiu.
„Formulė 1“, žinoma, labai atidžiai stebi tai, kas vyksta Hockenheimringe“, – sakė J. Teske.
„Mes vedame derybas. Žinoma, „Formulei 1“ pirmiausia svarbu, kad Hockenheimringe būtų sudarytos tinkamos sąlygos. „Motorworld“ yra nuostabus pastatas, tačiau jis nėra esminis elementas, kurio „Formulei 1“ reikia lenktynėms surengti. Manau, kad jiems kur kas svarbiau, ar visa infrastruktūra yra tinkama.“
„Vis dėlto mūsų paviešintos nuotraukos visiems padarė įspūdį. Neabejoju, kad tai galima pasakyti ir apie F-1 vadovą Stefano Domenicalį. Tai išties fantastiškas pastatas, simbolizuojantis, kad trasoje vyksta realūs pokyčiai ir judama į priekį.“
J. Nerpelis paaiškino, kad norint vėl surengti F-1 etapą Hockenheime, reikėtų įrengti laikinas tribūnas ir taip žiūrovų vietų skaičių padidinti nuo kiek mažiau nei 60 tūkst. iki beveik 100 tūkst. Taip pat reikėtų išplėsti techninio aptarnavimo zonos pastatą, kad jame galėtų įsikurti visos 11 komandų. Tačiau didžiausia problema, kaip dažnai nutinka tokiais atvejais, išlieka finansavimas.
„Mes dažnai sėdime čia ir sakome: „Ar matėte naująjį techninio aptarnavimo zonos pastatą Vengrijoje?“ Tokie statiniai iškyla kone per naktį. Ir šį posakį vartoju sąmoningai, nes ten pastatai iškilo maždaug per šešis–devynis mėnesius“, – kalbėjo J. Nerpelis.
„Tai du visiškai skirtingi požiūriai. Kai vyriausybė ar valstybė parodo susidomėjimą ir pasako, kad jai tai svarbu, situacija tampa visai kitokia. Pažvelkite, pavyzdžiui, į Ruandą, kuri dabar taip pat minima diskusijose.“
„Kartais mums atrodo neįtikėtina, kokią menką reikšmę „Formulė 1“ turi Vokietijoje – šalyje, garsėjančioje savo automobilių pramone – ir kaip mažai palaikymo ji sulaukia.“
„Žinoma, norėtume gerokai didesnės paramos, tačiau tikimybė gauti valstybės finansavimą iš bet kokio šaltinio yra praktiškai lygi nuliui, jei galima taip pasakyti.“
J. Teske patvirtino, kad iki galimo F-1 sugrįžimo dar reikėtų išspręsti daugybę klausimų.
„Pirmiausia turime išspręsti nemažai problemų. Kadangi šiuo metu neturime nieko konkretaus, ką galėtume paskelbti ar viešai aptarti, visas šis projektas kol kas išlieka daugiausia teorinis.“
Kadangi situacija Artimuosiuose Rytuose išlieka įtempta, J. Teske teigė, kad surengti vienkartines lenktynes vietoje atšaukto etapo Hockenheimui „tikrai neapsimokėtų“.
„Pasakysiu taip: jei sutikimas surengti pakaitines lenktynes gerokai padidintų mūsų galimybes sudaryti ilgalaikę sutartį ir užsitikrinti ilgalaikę ateitį „Formulėje 1“, tai tikrai būtų variantas, kurį labai rimtai svarstytume“, – sakė J. Teske.
„Tačiau jei būtų aišku, kad tai tik vienkartinės lenktynės be jokių tolesnių perspektyvų, asmeniškai abejočiau, ar verta dėti tiek pastangų. Finansiniu požiūriu tai tikrai neapsimokėtų.“
„Kokią ilgalaikę naudą duotų vienerios lenktynės? Sulauktume didžiulio žiniasklaidos dėmesio, renginys būtų plačiai matomas, tačiau vėliau visa tai vėl išblėstų. Nenorėčiau rinktis tokio varianto, nors turiu pabrėžti, kad tai tik mano asmeninė nuomonė, kuri dar nebuvo aptarta ir suderinta organizacijos viduje.“
