„Formulė 1“ tikisi, kad sprendimą dėl finalinių sezono lenktynių padės priimti Kataro ir Abu Dabio atstovai.
Singapūro „Grand Prix“ savaitgalį techninio aptarnavimo zonoje viena pagrindinių diskusijų temų buvo neseniai hučių sukilėlių surengtos atakos prieš Saudo Arabijos sostinę ir tarptautinį oro uostą. Tai, žinoma, nestebino, nes visi atidžiai stebėjo situaciją ir svarstė, ar paskutinės dvejos 2026 metų F-1 sezono lenktynės Katare ir Abu Dabyje iš tiesų įvyks pagal numatytą tvarkaraštį.
Vasario 28 dieną prasidėjęs konfliktas, kurį sukėlė ataka prieš Iraną, pastarosiomis savaitėmis pačiame Irane galbūt buvo kiek aprimęs. Tačiau dabar jis išplito į Jemeną ir Saudo Arabiją, parodydamas, kad hučių sukilėliai turi galimybių atakuoti bet kurį taikinį šiame regione.
Kol kas nepranešta apie naujas atakas prieš Katarą ar Abu Dabį. Vis dėlto akivaizdu, kad hučiai ir Iranas, jei tik panorėtų, turi pajėgumų smogti šalims, kuriose vyks paskutiniai „Formulės 1“ sezono etapai.
Be to, F-1 priklauso JAV bendrovei „Liberty Media“. Todėl daugelis komandų mano, kad potencialiu atakos taikiniu galėtų tapti ir pats „Grand Prix“ renginys.
Likus savaitei iki Singapūro „Grand Prix“, Malaizijoje, kur vyko Bahreino „Grand Prix“ lenktynės, F-1 vadovas Stefano Domenicali, duodamas interviu „Sky Italia“, pabrėžė: „Tvarkaraštis yra patvirtintas. Paskutinės dvejos lenktynės vyks Katare ir Abu Dabyje.“
Tačiau S. Domenicali pridūrė: „Šis sprendimas buvo priimtas remiantis mūsų gauta informacija ir saugumo garantijomis. Žinoma, tokia informacija ir garantijos yra absoliučiai būtinos. Šios pozicijos laikysimės iki pat metų pabaigos.“
S. Domenicali aiškiai leido suprasti, kad atsakomybę už tai, kas galėtų nutikti per šiuos du „Grand Prix“, jis palieka lenktynių organizatoriams.
Be to, šį pareiškimą jis padarė dalyvaudamas Bahreino „Grand Prix“, kuris buvo surengtas už Artimųjų Rytų regiono ribų. Tai nebuvo atsitiktinumas.
S. Domenicali taip leido suprasti, kad Bahreinas priėmė atsakingą sprendimą atsisakyti rengti lenktynes savo teritorijoje ir perkelti jas į užsienį, o Kataras ir Abu Dabis atkakliai siekia surengti savo etapus būtent savo šalyse.
Dėl finansinių priežasčių mažai tikėtina, kad pati F-1 imtųsi iniciatyvos atšaukti šias dvejas lenktynes. Jas atšaukus, čempionatas netektų visų mokesčių, kuriuos už teisę rengti „Grand Prix“ sumoka organizatoriai.
Be to, tikėtina, kad Tarptautinė automobilių federacija (FIA) taip pat nenorėtų įsikišti, siekdama išvengti atsakomybės už F-1 patirtus finansinius nuostolius.
Todėl, kol šios dvi Artimųjų Rytų šalys, kuriose bet kurią akimirką gali būti surengta ataka, pačios nepripažins, kad sutelkti visą F-1 personalą ir dešimtis tūkstančių sirgalių lenktynių trasose būtų pernelyg pavojinga, mažai tikėtina, kad čempionato tvarkaraštis bus pakeistas.
Didžiausią nerimą F-1 personalui kelia galimybė įstrigti Katare arba Abu Dabyje, jei konfliktas vėl paaštrėtų. Jeigu būtų atakuoti oro uostai, jie galėtų prarasti galimybę išvykti iš šalies.
Pirmoji rizika, su kuria susiduria pati F-1, yra susijusi su krovinių logistika.
Po lenktynių Las Vegase oro transportu gabenama įranga iškeliaus į Dohą. Jeigu atakos atsinaujintų jau po to, kai kroviniai būtų nugabenti į Katarą, nebeliktų galimybės jų iš ten išgabenti.
Kitaip tariant, net jei būtų nuspręsta surengti alternatyvias lenktynes Imolos trasoje, F-1 negalėtų ten pristatyti reikalingos įrangos.
Vienas blogiausių galimų scenarijų – visa įranga ilgam įstrigtų Dohoje, todėl „Formulė 1“ būtų priversta 2026 metų sezoną užbaigti Las Vegase.
