Jorge Martinas pripažino, kad pasitraukus iš Malaizijos GP jo galimybės šiemet iškovoti „MotoGP“ čempiono titulą iš esmės žlugo. Vis dėlto ispanas išlieka pasiryžęs kovoti iki pat sezono pabaigos.
Gamyklinės „Aprilia“ komandos lenktynininkas bandė dalyvauti lenktynėse Sepango trasoje, nors vos prieš savaitę per sprinto lenktynes Australijoje susilaužė dešinį riešą. Tačiau prieš pat kvalifikaciją Sepange jis priėmė sprendimą trauktis iš Malaizijos GP.
Po Australijos GP J. Martinas lenktynininkų įskaitoje jau buvo nukritęs į antrą vietą ir nuo lyderio Marco Marquezo atsiliko 10 taškų. Kadangi Sepange surengtame sprinte „DucatI‘ motociklininkas finišavo antras, J. Martino atsilikimas išaugo iki 19 taškų. O rytoj, kai bus surengtos „Grand Prix“ lenktynės, tas atsilikimas greičiausiai dar labiau išaugs.
Po Malaizijos GP iki sezono pabaigos liks vos trys etapai, todėl ispanas pripažino, kad kova dėl čempiono titulo, jo nuomone, jau baigta.
„Žinoma, sezonas dar nesibaigė. Tačiau manau, kad dabar neturėčiau galvoti apie čempiono titulą. Galbūt dar galėčiau jį iškovoti, bet man jis jau prarastas“, – sakė J. Martinas.
Vis dėlto ispanas nori kovoti iki pat sezono pabaigos ir dėl „Aprilia“ komandos, kuri siekia pirmųjų savo titulų „MotoGP“ čempionate.
„Be abejo, kovosiu iki pat pabaigos. Ne tik dėl savęs, nes galiausiai aš jau tapau čempionu 2024 metais, bet ir dėl savo komandos bei žmonių. Kovosiu iki pat pabaigos“, – pažadėjo jis.
Nors J. Martino patirtas stipinkaulio lūžis be kaulo fragmentų poslinkio dažniausiai gyja kelias savaites, ispanas intensyviai dirbo siekdamas kuo greičiau pasveikti, kad galėtų lenktyniauti Malaizijoje.
Tačiau antrose treniruotėse grįžęs į trasą ir įvertinęs savo fizinę būklę, J. Martinas galiausiai nusprendė, kad dar nėra pakankamai pasirengęs tęsti pasirodymo.
28-erių metų lenktynininkas tikisi pakankamai atsigauti, kad galėtų dalyvauti jau kitą savaitę vyksiančiame Kataro „Grand Prix“.
„Bandžiau, tikrai stengiausi iš visų jėgų, mėginau važiuoti, bet gijimo procesas dar tik prasidėjęs“, – sakė jis.
„Ranka gyja labai greitai, tačiau nepakankamai greitai, kad galėčiau efektyviai važiuoti motociklu. Jaučiau, kad beveik be skausmo galiu įveikti galbūt vieną ratą. Tačiau po to pradėdavau jausti stiprų skausmą ir nebegalėjau važiuoti stabiliai. Todėl, įvertinę ratų įveikimo laikus ir mano rezultatus, nusprendėme sustoti ir palaukti.“
„Be to, kitą savaitę mūsų laukia Kataras, o mano tikslas – ten lenktyniauti. Kartu su komanda nusprendėme, kad tęsti važiavimą tokiomis sąlygomis būtų per daug rizikinga ir neturėtume iš to jokios naudos. Būtų buvę labai sunku iškovoti net vieną tašką, todėl nusprendėme sustoti, pailsėti ir leisti rankai atsigauti.“
J. Martinas taip pat pripažino, kad sprendimas pasitraukti buvo būtinas siekiant išvengti dar rimtesnės traumos.
Ispanas pabrėžė nenorintis kartoti praeities klaidų, ypač 2025 metais, kai po patirtų traumų pernelyg anksti sugrįžo į lenktynes Katare.
„Neturėjau tiek jėgų, kiek norėčiau, nes vos pajutęs skausmą turėdavau atleisti motociklo vairą. Todėl tęsti pasirodymą nebūtų buvęs geriausias sprendimas. Jei būčiau tęsęs, tai reikštų, kad nieko nepasimokiau iš praeities. Man jau buvo taip nutikę ir nenorėjau griūti ar dar labiau susižeisti vien dėl bandymo lenktyniauti tokiomis sąlygomis.“
„Taigi pabandžiau ir atidaviau visas jėgas. Manau, kad viskas, ką padarėme, buvo neįtikėtina. Skausmą pavyko labai gerai kontroliuoti, tačiau nebuvau pajėgus efektyviai važiuoti 20 ratų. Todėl nebuvo jokios prasmės toliau sukti ratus ir dar labiau žaloti ranką.“
„Geriau palaukti dar savaitę, leisti kaului šiek tiek labiau sugyti. Esu tikras, kad Katare jausiuosi geriau.“
„Dabar planas iš esmės toks pat, kokio laikiausi šią savaitę. Visas reikalingas terapines procedūras galiu atlikti namuose“, – aiškino jis.
„Šiandien grįšiu namo, kad jau rytoj, sekmadienį, galėčiau vėl pradėti terapines procedūras.“
„Per šią savaitę pasiekta pažanga buvo neįtikėtina. Su lūžusiu riešu sugebėjau važiuoti „MotoGP“ motociklu, o tai tiesiog beprotiška. Ratą įveikiau greičiau nei per dvi minutes, todėl jau dabar didžiuojuosi savo pasirodymu. Esu patenkintas.“
„Žinoma, labai gaila. Esu išties nusivylęs ir suirzęs, bet toks jau mūsų darbas. Dar nesu visiškai pasveikęs.“
„Per šią savaitę pasiekta pažanga buvo neįtikėtina. Jei per ateinančią savaitę sveikimas vyks tokiu pačiu tempu, galbūt jausiuosi atsigavęs 80 procentų. Jei sugebėsiu įveikti 20 ratų, neabejoju, kad galėsiu iškovoti taškų.“
