„Ferrari“ lenktynininkas Charlesas Leclercas papasakojo apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria būdamas „Formulės 1“ lenktynininku.
F-1 lenktynininkai yra dažnai matomi ir sekami sirgalių. Tad atvykę į lenktynių trasas jie sulaukia labai daug dėmesio. Nors jie kelias valandas praleidžia komandų garažuose ir svetingumo zonose, beveik visą likusį laiką lenktynininkai būna dėmesio centre.
Jei sirgaliams patinka stebėti turinį, pateikiamą prieš lenktynes, pavyzdžiui, Martino Brundle’o pokalbius starto rikiuotėje, C. Leclercas pabrėžė, kad patiems lenktynininkams tai yra itin didelę įtampą keliantis metas.
„Atsidurti starto rikiuotėje, manau, yra vienas sunkiausių dalykų mūsų sporte“, – kalbėdamas BSMT tinklalaidėje sakė C. Leclercas.
„Mes nuvažiuojame du ar tris ratus, kad pasiektume starto rikiuotę. Tada sustojame joje, išlipame iš automobilio. Turime apie 20 minučių tam, kad išliptume iš automobilio, pasikalbėtume su inžinieriais, atliktume paskutinius aptarimus ir tada vėl grįžtume į automobilį.“
„Ferrari“ sportininkas pabrėžė, kad tokiomis akimirkomis sunku išlikti susikaupusiam, ypač dėl sirgalių dėmesio.
„Tuo metu starto rikiuotėje yra tūkstančiai žmonių“, – sakė jis. „Akivaizdu, kad ten yra rėmėjų, kartais būna ir sirgalių, kurie prašo nusifotografuoti ar pakalbėti. Tačiau tuo momentu mano galva būna pilna visokiausios informacijos, kurios man prireiks lenktynių metu. Todėl man yra gyvybiškai svarbu likti savo burbule, o tai ir yra sunkiausia.“
Didelis žmonių dėmesys C. Leclercui buvo svetimas dalykas, kai jis perėjo iš „Formulės 2“. Monakietis pripažino, kad tapęs vienu žinomiausių lenktynininkų starto rikiuotėje, jis turėjo pakeisti savo požiūrį į lenktynių dieną.
„Pereidamas iš F-2 į F-1 turėjau pakeisti savo požiūrį“, – pabrėžė C. Leclercas. „Formulėje 2“ tavęs niekas nepažįsta. Visą savo karjerą praleidi ramiai, įsėdi į automobilį ir tiek. Tada atvyksti į „Formulę 1“ ir aplink tave jau yra šimtai tūkstančių žmonių.“
„Per pirmąsias lenktynes buvo sunku su tuo susitvarkyti, bet vėliau prie visko prisitaikai. Vis dėlto tai yra kažkas ypač sunkaus. Sakyčiau, maždaug 30 minučių prieš sėdant į automobilį ir važiuojant tuos du ar tris ratus iki starto rikiuotės.“
„Turiu rutiną, kurią visada atlieku. Šaltas dušas, fizinis apšilimas ir taip toliau. Nuolat darydamas tuos pačius dalykus, galiu tarsi persikrauti ir sugrįžti į tą pačią psichologinę būseną, kurios man reikia prieš sėdant į automobilį.“
