Buvęs F-1 lenktynininkas ir teisėjas Danny Sullivanas mano, kad 2021 m. Michaelas Masi savo sprendimu „iš esmės padovanojo“ čempiono titulą Maxui Verstappenui.
Po daug diskusijų sukėlusių 2021 m. „Formulės 1“ lenktynių Abu Dabyje FIA atleido M. Masį dėl jo priimto sprendimo sezono finale.
Tuomet lenktynių direktorius M. Masi leido tik daliai ratu aplenktų sportininkų aplenkti saugos automobilį. Tad netinkamai taikant taisykles, lenktynės buvo pratęstos iki finišo likus vienam ratui. Tuomet M. Verstappenas aplenkė Lewisą Hamiltoną ir pirmą kartą tapo F-1 čempionu.
D. Sullivanas 2021 m. dirbo teisėju dviejuose etapuose, tačiau ne daug diskusijų sukėlusiame finale.
„Teisėjai niekada neturėjo galimybės spręsti dėl visų tų dalykų“, – kalbėdamas „Epartrade“ laidoje sakė D. Sullivanas. „Žmonės ant jo rėkė, nes nenorėjo, kad lenktynės pasibaigtų važiuojant paskui saugos automobilį. Tai būtų atrodę blogai.“
„Dėl to jis praleido penkis ratu atsilikusius automobilius, kas iš esmės suteikė Maxui šansą. Bet pagal taisykles jis turėjo praleisti visus ratu aplenktus automobilius. Tačiau jei taip būtų nutikę, lenktynės būtų pasibaigusios važiuojant paskui saugos automobilį, nes dalis ratu aplenktų sportininkų buvo toli rikiuotėje.“
„Taigi, jis praleido tuos penkis ir tada pastatė Maxą tiesiai už Lewiso. Maxas buvo stojęs pasikeisti padangų – Lewisas ne. Maxas važiavo su kvalifikacinėmis padangomis, su raudonomis. Lewisas su tuo padangų komplektu buvo įveikęs 44 ratus. Nebuvo nė menkiausio šanso, kad toje stadijoje Maxas nebūtų aplenkęs Lewiso. Tad Masi tokiu savo sprendimu iš esmės padovanojo Maxui čempiono titulą.“
Atlikusi tyrimą FIA patvirtino, kad M. Masi padarė „žmogišką klaidą“. Paskelbtoje ataskaitoje taip pat buvo rekomenduota ateityje sumažinti lenktynių direktoriaus darbo krūvį.
D. Sullivanas teigė, kad įtampa čempionate turėjo įtakos M. Masi sprendimams.
„Michaelas turėjo dirbti 23 lenktynėse. Vyrukai nuolat keliauja be sustojimo, juos visą laiką spaudžia komandos, visi. Vyksta visokių kontroversijų. Daug spaudimo, įvairūs vėlavimai.“
„Tai tik mano požiūris, bet jei esi Maxo fanas, o aš esu Maxo fanas, bet jei aš būčiau olandas ir palaikyčiau Maxą, sakyčiau: „Na, toks buvo sprendimas“. Taip, Maxas nieko blogo nepadarė. Bet man tai nebuvo geras sprendimas. Tokia mano nuomonė. Visi gali dėl to ginčytis ir ginčysimės tol, kol nustosime tai darę.“
D. Sullivanas apibūdino spaudimą, su kuriuo susiduria teisėjai, kaip „šiek tiek toksišką“. Jis taip pat buvo nepatenkintas, kad jam buvo uždrausta viešai kalbėti apie sprendimus, prie kurių jis prisidėjo.
„Buvo daug kelionių, atmosfera tapo šiek tiek toksiška“, – sakė jis. „Priimdami sprendimus teisėjai patiria didžiulį spaudimą. Mūsų sprendimus nagrinėjo, o mes negalėjome išsakyti savo pozicijos. Man tai neatrodė teisinga.“
Jis neigė, kad teisėjai kada nors palaikė vieną ar kitą sportininką ir priėmė jiems palankius sprendimus.
„Norėčiau paaiškinti vieną dalyką: teisėjų kambaryje yra lenktynininkų teisėjas, bet ten taip pat yra ir dar trys teisėjai, taigi sprendimas yra kolegialus. Buvo keletas atvejų, kai mano sprendimui dauguma nepritarė, nors aš tuomet maniau, kad buvau teisus, tačiau kiti komisijos nariai, remdamiesi visa turėta informacija, su manimi nesutiko.“
„Žmonės tikriausiai norėtų žinoti, kad teisėjai turi vaizdo įrašus iš visų automobilių, mato akceleratoriaus kreives, stabdžių slėgį, vairo pasukimo duomenis, mato vaizdą iš vidaus. Daugeliu atvejų teisėjai apklausia lenktynininkus. Teisėjai gali tai padaryti. Taigi, tai labai išsamus procesas.“
„Per visus metus, kiek tai dariau, per 14 metų, nepastebėjau, kad kiti teisėjai būtų šališki. Nebuvo taip, kad kuris nors iš jų sakytų: „Na, čia mano bičiulis, tad aš priimsiu sprendimą jo naudai“ ar kažką panašaus. Viskas buvo gana tiesmuka.“
